Daugiakriterinio vertinimo modeliai padeda išspr?sti uždavinius
atsižvelgiant ? daugel? tiksl?. Daugiakriterinis sprendim? pri?mimas (angl.
Multiple Criteria Decision Making – MCDM) leidžia ?vertinti uždavinius
atsižvelgiant ? daugel? kriterij?. MCDM problemos (uždaviniai) gali b?ti
skirstomi ? dvi pla?iausias kategorijas: 1) daugiatiksl? sprendim? pri?mim?
(angl. Multiple Objective Decision Making – MODM) – šioje srityje nagrin?jamos
begalinei sprendini? aibei priklausan?ios alternatyvos; 2) apsisprendim?
daugelio rodikli? atžvilgiu (angl. Multiple Attribute Decision Making – MADM) –
šioje srityje nagrin?jamos baigtinei sprendini? aibei priklausan?ios
alternatyvos, Sprendim? paieškai taikomi diskre?iojo optimizavimo metodai,
daugiama?i? atstum? matavimu paremti metodai (SAW, AHP, COPRAS, TOPSIS,
ELECTRE, PROMETHEE ir kt.). MADM modeliai sudaromi atsižvelgiant ? analiz?s
tiksl?: gali b?ti siekiama pasirinkti tinkamiausi? viet? statybai, pelningiausi?
investicij? srit? ir pan. Tiksl? atitinkan?ioms dimensijoms priskiriami jas
identifikuojantys rodikliai – taip suformuojama rodikli? sistema. Remiantis
rodikli? sistema sudaroma atsak? matrica X. Jos elementai xij atitinka i-tosios
alternatyvos atsak? pagal j-t?j? kriterij?. Ši matrica pirmiausia turi b?ti
apdorojama vertikaliai (normalizuojamos atitinkam? kriterij? reikšm?s), tuomet
horizontaliai (?vertinama kiekviena alternatyva). Priklausomai nuo naudojam?
metod?, kriterijai gali b?ti kiekybiniai arba kokybiniai. Taip pat kriterijus
galima skirstyti ? objektyvius ir subjektyvius. Objektyv?s kriterijai,
pavyzdžiui, investicij? kaštai, darbo užmokestis, paprastai išreiškiami
piniginiais ar kitais kiekiniais dydžiais. Subjektyv?s kriterijai dažniausiai
yra kokybiniai. C. W. Churchman ir kt. (1957) išskiria du sv?rimo (weighting)
etapus: 1) normalizavim?; ir 2) tiksl? reikšmingumo nustatym?. B. Roy (1996)
nurodo pagrindines problemas, kurias nagrin?jant gali b?ti taikomi MCDA metodai: 1) ? pasirinkimo problematika –
išsirinkti geriausi? iš n alternatyv?; 2) ? r?šiavimo problematika – r?šiuoti n
alternatyv? ? santykinai homogeniškas grupes, kurios savo ruožtu gali b?ti
rikiuojamos pagal pirmenybes; 3) ? rangavimo problematika – ranguoti n
alternatyv? nuo geriausios iki pras?iausios; 4) ? apib?dinimo problematika –
nustatyti pagrindinius tam tikros alternatyvos bruožus. Sprendim? pri?mimo
mokslas si?lo daugel? universali? metod?, leidžian?i? ?vertinti alternatyvas
pagal j? požymius ir bendrus tikslus.